Raguvos malūnas

Padėkite prikelt ir ikvėpti naują gyvenimą

Raguvos malūnui

Atgaivinkime istoriją: Atstatykime Raguvos malūną kartu! Vienas malūnas – šimtmečių istorija, kurios neturėtume pamiršti. Raguvos malūnas – tai ne tik senų akmenų ir rūdžių krūva. Tai gyvas liudininkas, vietos bendruomenės širdis, kraštovaizdžio ženklas ir kultūrinio paveldo dalis. Jis stovėjo čia dar tada, kai upės tekėjo garsiau, o žmonės gyveno vien su gamta. Dabar jis mums šaukia – laukia pagalbos. Kodėl tai svarbu? · Kultūros paveldo išsaugojimas – tai mūsų regiono tapatybės dalis, istorinės atminties saugojimas. · Turizmo ir lankytojų pritraukimas – atgaivintas malūnas taps gyvu kultūros centru, trauks lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio. · Bendruomenės vienybė – tai projektas, kuris suvienija, kuria stipresnius socialinius ryšius ir vietos pasididžiavimą. · Ekologinis atkūrimas – malūnas bus atstatytas laikantis tradicinių technologijų ir darnaus vystymosi principų. · Ekonominė nauda ir darbo vietos – statybos ir vėlesnė veikla sukurs naujas darbo vietas, skatins vietos verslą. · Bendruomenės erdvė – atgaivinta vieta taps gyventojų susibūrimo, švenčių, renginių, edukacinių programų ir kūrybinių dirbtuvių centru. · Paslaugų plėtra – veikiančio malūno komplekse vėl atsiras restoranas su vietos produktais, mini SPA su pirtimi, suteikiantys sveikatą, prabangą ir poilsį lankytojams. Kaip galite padėti? · Finansinė parama – kiekviena auka, maža ar didelė, atveria kelią artimesniam atstatymo žingsniui. · Medžiagų dovanojimas – mediena, akmenys, tradicinės statybinės medžiagos. · Ekspertų pagalba – architektai, istorikai, statybininkai, medžio apdirbėjai. · Savanorystė – organizavimas paramos, renginių pagalba. · Platinkite žinią – pasakokite apie projektą, skatinkite kitus prisijungti. Į ką bus orientuotos lėšos? · Architektūriniai tyrimai ir projektavimas. · Statybinės medžiagos ir specialistų įdarbinimas. · Interjero ir ekspozicijos kūrimas. · Teritorijos sutvarkymas ir infrastruktūra. · Restorano ir SPA erdvės įrengimas.





Raguvos malūno istorija

Trumpa santrauka

1908

Malūnas pastatytas 1908 m. Ši data įamžinta ant jo sienos (užrašas išlikęs). Minimi „Kovalskis ir Levinas“, „Kovalskis, Zalmanas Mauša ir Levinas“ ar „Mauša Levinas“ . Pagal vieno iš savininkų vardą malūnas ir vadintas – Maušiuko malūnu.

1922

Vėju šiame malūne naudotasi neilgai. 1922 m. jis jau minimas kaip garo malūnas. Sparnai ir kepurės mechanizmai tokiam malūnui buvo nebereikalingi. Toks, be sparnų, paprastu stogu vietoje kepurės, jis ir užfiksuotas 4 deš. nuotraukose.

1935

Sakoma, kad malūno girnos sustojo, kai kolūkiuose paplito elektra varomi malūnai. Taigi, jau po 1945 m. Kitų teigiama, kad tai nutikę dar tarpukary, esą, 1935 m. malūnas jau naudotas kaip sandėlys.

1948

Vėlesnė malūno istorija siejama su Pranu Tarabilda. Buvo sunkus metas. 1948 m. Tarabilda Raguvos „lentpjūvėje-malūne“ įsidarbino mašinistu, po to tapo gaterininku, brigadininku, o galiausiai – vedėju. Artimųjų atmintyje jis ir išliko kaip „malūnininkas“

1978

8 deš. pasiduota naujai ir sparčiai plitusiai madai: malūnas paverstas kavine (restoranu) ir viešbučiu, o naujai išmūrytame malūno priestate įrengta pirtis ir baseinas. čia vykdavo šventės, būdavo priimami svečiai.

1990

Bet prasidėjus kitiems laikams ir privatizacijai (po 1990 m.) „viskas iš jo dingo ir liko tik sienos“, „išpuvo ąžuoliniai baldai, grindys, išvirto durys“

Raguvos Malūnas Nuotraukose

Mūsų partneriai